nykti

nykti
1 nỹkti, -sta, -o intr. 1. mažėti, gaišti, baigti egzistuoti: Sniegas nyksta nuo šilumos J. Tie mūsų tamsūs miškai, tos mūsų žalios girelės, valdžios ir dvarininkų be atodairos kertami, tiesiog nykte nyko rš. Ar jūs nesate pastebėję, vyručiai, kad nyksta daina mūsų šaly? V.Krėv. Senoviškos dainos nỹksta Rmš. Bet amžiai bėga, ir griūvančios sienos kas dieną nyksta apleistos ir vienos Mair. Ka mun tie abrūsai nỹksta, ka nỹksta! Krš. Briedis yra nykstantis mūsų krašto žvėris sp. Nỹkstančios kalbos lytys NdŽ. | Nỹksta (dyla) mėnulis Gdr. ^ Vieni dygsta, kiti nyksta LTR(Tršk). Kai puta nyksta, taip žmogus išblykšta R172. ║ skirstytis, išeiti: Istorija pasirodė per ilga, klausytojai pradėjo po truputį nykti J.Balč. 2. greit praeiti, dingti: Praeina viskas, su vėju nueina, viskas nyksta brš. Laimingas, katrą tiesa pati moko ne ženklais ir žodžiais nykstančiais, bet pati savimi M.Valanč. Linksmybė šio svieto nykst ant akies mirksnio Mž200. Anei rodėsi, kad po jos kojomis žemė nyksta LzP. ║ darytis nematomam: Pro lėktuvo langą žiūriu į tolyje nykstantį miestą A.Vencl. 3. silpti, menkėti: Tokia čia jo sveikata – nyksta, ir gana Gs. Ji teip nỹko, nỹko, kol visai numirė Skr. Matai, ka jin jau nỹksta, nỹksta Lnkv. Ar tu žinai, kad šiandien aš tavęs taip laukiau, jog nykau be tavęs ir gyvenau tavim V.Myk-Put. Mano dvyliukas dabar pradėjo sirginėtie, paliego ir kas sykis labiaus nyko Tat. ║ alpti, leipti: Iš gėdos nykau, nuslabau J. Nykstu aš, jo pamačius J. 4. vargingai būti, gyvuoti, skursti: Ir tie paršeliai tik gyvi nyksta, be augliaus An. Telyčiotė nỹksta (lysta): ar utėlių turi, ar ką Ut. Jis karčemoje atsisėdęs žiopsojo, o jo gyvuliai ant lauko pastatyti nyko Tat. Nieko neturi, teip ir nyksta Dgl. ║ darytis skurdžiam, vargingam, nusigyventi: Mūs sodžius nỹksta ir nỹksta Rod. Nežinau, kaip čia bebus: pradėjus nykt, sunku jau užsigyvent Dgl. 5. vargti, gaišti su kokiu darbu: Ką dabar čia nyksti vienas – pasisamdytum talkos Up. Ligi pietų nykaũ su ta karve, ot nestovi, ir gana Grš. Ligi pietų nỹko su ta tvora Brž. Nỹko, nỹko per dieną, o darbo nematyti Grš. 6. darytis netikusiam, niekam vertam: Netikėliu tampu, nykstu SD193.
◊ širdìs nỹksta darosi silpna: Alpsta nyksta širdis mano, į tave jauną bežiūrinti LB46. Iš tūžbos bei rūpesčių jam širdìs nỹksta KI5.
\ nykti; apnykti; išnykti; nunykti; panykti; pranykti; prinykti; sunykti; užnykti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • nykti — nỹkti vksm. Nỹksta miškai̇̃, žvėrys …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nykti... — nyk|ti..., Nyk|ti... vgl. ↑nykto..., Nykto …   Das große Fremdwörterbuch

  • nykti — 2 nỹkti, ia, ė tr. niekinti; plg. 1 niekti 1 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • virsti — vir̃sti, ta ( ti), vir̃to RŽ 1. intr. R, MŽ, Sut, KBII159, N, O, K.Būg, M, L, Rtr, ŠT103, Š, P.Skar, FrnW, DŽ, KŽ neįstengti laikytis tiesiai, griūti, pulti, klupti (neišlaikius pusiausvyros): Vežimas vir̃sta NdŽ. Paslenkiu šluot pirkios –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nykto... — nyk|to..., Nyk|to..., seltener nykti..., Nykti..., vor Vokalen meist nykt..., Nykt... <aus gr. nýx, Gen. nyktós »Nacht«> Wortbildungselement mit der Bedeutung »Nacht, Nachtzeit; Dunkelheit«, z. B. Nyktophobie, Nyktinastie, Nyktalgie …   Das große Fremdwörterbuch

  • dilti — dìlti, dỹla ( sta, dil̃na), o intr., dil̃ti, dẽla (dỹlna, sta, na), dìlo (dìlė) 1. K trintis, mažėti, dėvėtis: Geri padai, lygiai dỹla Kp. Netepta mašina labai dỹla Všk. Nekaustytos pavažos greit dỹla Ėr. Minkštas tas tavo peilis, kad… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gesti — 2 gèsti, gę̃sta (gę̃sa, geñsa, geñsta), gẽso intr. K, Š 1. nykti ugniai, šviesai; blėsti: Gaisras pamažu pradėjo gèsti Stak. Gę̃sta žarijos Dkš. Žvakė nenori degti, vis gę̃sta Rm. Matai, kad gazelis jau geñsta, eik gultų Kp. Pečius geñsa – …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kaipti — 1 kaĩpti, sta, o intr. 1. G89, I, Mit174, BzBkIII57, Kv nykti, silpnėti, sirguliuoti: Jau nuo pat pavasario pradėjo ana džiūte džiūti, kaipte kaipti, ir nukaipo nabagelė Plt. Jau kelinta nedėlė kaip kaipstù KlvrŽ. Kaĩpsta mūsų žąsys, keletas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mažti — màžti, mą̃žta (mą̃ža), mãžo intr. 1. K darytis mažesniam, mažėti: Vanduo pradeda mažti upė[je] J. Sniegas mažti pradeda, kad mernė J. Ir vėl ima rauktis debesų plyšys – mąžta mąžta pragiedrulis, kol pagaliau visai neišnyksta Vaižg. Miškas mąžta …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • spilgti — spil̃gti, sta, o intr. 1. Rtr, Š, BŽ96, DŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ, BVIII57 nykti, skursti be saulės, stilbti (apie augalą): Kad medis netur išlaidos, tai spil̃gsta J. Žolė viršutinė gožia, o apatinė spil̃gsta JI457. Žolės, javai spil̃gsta po medžiu J.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”